„Maidla“ gamtos kurortas

Vilai parinkta tokia vieta, kad svečiai galėtų jaustis vieni ir atsivertų kuo įvairesni gamtos vaizdai. Kelias į namą taip pat labai įvairus – pravažiuosite pro istorinius dvarus, eisite palei upelį, per mišką ir krūmynus, kad pasiektumėte namą, esantį pačiame pelkės pakraštyje. Pelkė, kaip vieta, leidžia eksperimentuoti pasitelkiant įvairias idėjas, tačiau ji taip pat apsunkino statybos darbus. Dėl to namas buvo pastatytas ant polių, nes laikantysis dirvožemio sluoksnis yra šešių arba septynių metrų gylyje. Kadangi šalia pelkės vingiuojanti upė kiekvieną pavasarį užtvindo vietovę, namas yra pakeltas į vieno metro aukštį, o į jį patenkama lentiniu taku, todėl visada atvyksite sausomis kojomis.

Šį pastatą užsakę klientai aplankė keletą unikalių medžio namelio tipo objektų visame pasaulyje ir iš pradžių turėjo viziją apie nedidelę prabangią apgyvendinimo įstaigą, kuri atliktų tradicinio viešbučio funkcijas, t. y. klientai norėjo įrengti viešbučio kambarį, pasislėpusį gamtoje, kuriame būtų galima įrengti prieškambarį, drabužinę, tualetą, lovą ir visa kita, kas būtina.

Šiuo metu mažų namų statyba sulaukia daug dėmesio visame pasaulyje, nes jų poveikis aplinkai mažesnis, be to, yra patogūs naudotojui – mažą erdvę lengva valdyti. „Maidla“ tikslas buvo pastatyti kuo mažesnį pastatą. Tai reiškia, kad kiekvienas centimetras turėjo būti svarbus ir reikėjo apgalvoti kiekvieną smulkmeną, pradedant nuo lovos pločio ir erdvės aplink ją; vietos, reikalingos viešbučiams būdingam nedideliam šaldytuvui, lagaminui ir drabužiams sutalpinti; kaip išspręsti aptarnavimo įrangos įrengimą, kad ji būtų sumaniai paslėpta, ir t. t. Kitaip tariant, projektuodami šį pastatą apsvarstėme įvairiausias smulkmenas.

Pastato architektė Mari Hunt atsižvelgė ne tik į būsimo namo naudotojų patogumą, bet ir į pastato tinkamumą aplinkai, kuris jai visada buvo svarbus. Gamtos vilos atveju buvo siekiama pastatyti namą nekertant medžių. Pastatas yra įrengtas tarp augančių medžių, todėl iš jo atsiveria įspūdingi gamtos vaizdai ir sukuriamas įspūdis, kad erdvė yra saugioje medžių apsuptyje.

Namas – tai ne tik unikalus objektas, bet ir orientyrą primenanti apžvalgos aikštelė, kurioje galima judėti įvairiais lygiais. Šiuo tikslu apatiniame aukšte įrengta pusryčių terasa, kita terasa prie įėjimo ir terasa ant stogo, į kurią galima patekti stačiais laipteliais, kuriuos įveikti reikia šiek tiek pastangų.

Kad pastatą būtų galima naudoti taip, kaip pageidaujama, reikėjo pasirinkti medžiagą, kuri gerai atrodytų, būtų patvari ir maloni liesti. Todėl namas apkaltas patvariomis termiškai modifikuotomis „Thermory“ medinėmis dailylentėmis, kurios puikiai tinka lietaus, vėjo ir krentančių lapų veikiamiems namams ir ilgai išlaiko numatytą išvaizdą.

Šiam tikslui buvo pasirinktos „Thermory“ uosių lentos – architektui patiko jų rusvas atspalvis, kuris buvo išryškintas apdorojant medžiagą aliejumi. „Thermory“ gaminiai puikiai tiko ir dėl to, kad buvo prašoma ne tik vertikaliomis lentomis padengti pastato fasadą, bet tą pačią medžiagą naudoti ir horizontaliai terasoje, kad nesusidarytų įspūdis, jog namas tiesiog uždengtas terasinėmis lentomis. Siauresnės lentos, kurias Hunt jau anksčiau naudojo fasadams, sukuria kilnaus dizaino sprendimą. Naudojant tas pačias terasines lentas paviršiui, sukuriamas kruopštaus darbo ir dėmesio kiekvienai smulkmenai įspūdis; tos pačios lentos taip pat panaudotos laipteliams ir ant jų esantiems mažiems kubeliams.

Interjere taip pat panaudota „Thermory“ mediena – ja padengtos miegamojo grindys ir visos namo lubos. Naudojant tą pačią medžiagą luboms ir fasadui, atskiros pastato dalys sujungiamos į vieningą visumą, kurioje architektūra ir interjero architektūra yra visiškai susipynusios.